BITUMINIŲ ČERPIŲ ĮRENGIMO TECHNOLOGINIO PROCESO APRAŠYMAS

Statomas pastatas turi dvi skirtingas stogo konstrukcijas — apšiltintas šlaitinis ir neapšiltintas šlaitinis. Stogo įrensimo darbai prasideda gegužės 17 dreną ir pasibaigia birželio 9 dieną.Tokiu būdu darbai trunka 17,5 darbo dienų. Normatyvinės darbo sąnaudos šiam darbui  80,9 žm.d.,o pianuojamos(pagai technologinę kortelę) 71 žm.d..

 Darbus   atlieka dvi brigados, viena   brigada- stogdengiai, kita- apdailininkai. Pirma brigada vygdo visų medinių elementų, izoliacinių plėvelių, termoizoliacijos, bei dangos ir latakų surinkimą, montavimą,  tvirtinimą.    Antra brigada  vykdo gipskartonio montavimą.

Keturiu darbininku brigada gegnes ir stygas montuoja 4 darbo dienas.

Mediena stogo konstrukcijai antros rūšies, drėgnumas nedidesnis kaip 23 procentai. Mediena apdorojama antiseptikais ir antipirėnais. Gegnės statomos kas 600mm ir sutvirtinamos stygomis, bei standumo ryšiais.

            Sumontavus gegnes su stygomis, įrengiamiama vėjo izoliacija. Plėvelė tvirtinama išilginiais grebėstais, klurie prikalami vinimis ant gegnių stogo vietose- per kraigą.

Vejo izoliacijos ir išilginių grebėstų įrengimas trunka1 dieną.

Įrengus išilginius gtrebėstus, tvirtinamas ištisinis paklotas iš OSB plokščių.Bituminėms ir bituminėms lanksčiosioms čerpėms kloti paruošiamas ištisinis pagrindas. Lapų kraštai tvirtinami medvaržčiais arba sraigtinėmis vinimis.

  Kai plokštės storis iki 12 mm,  naudojami 50mm vinys.
   Vinys turi būti 10 mm nuo plokštės krašto.

 Plokštės klojamos tik skersai, atramoms palikdami ne mažesnius kaip 3 mm tarpelius. Lygiais kraštais jungiamos ties atramomis. Plokščių kraštai sujungiami kraštų jungtimis, po vieną tarpuose tarp atramų, jei tarpas yra 120 cm, – po dvi.
Plokštės turi būti ne mažiau kaip 60 cm pločio ir tęstis ne mažiau kaip virš dviejų atramų.
Prieš klojant apkalą, reikia patikrinti, ar viršutiniai gegnių paviršiai yra vienoje plokštumoje, tiesūs ir lygūs. Jei jis netiesūs ar nelygūs, tai ir stogas bus nelygus.
Plokštės turi būti montuojamos skersai gegnių. Ilgieji plokščių kraštai turi būti atremiami arba sujungiami tarpusavyje kraštų jungtimis.
Palei plokščių kraštus turi būti paliekami ne mažesni kaip 3 mm tarpeliai, kad plokštės galėtų judėti keičiantis drėgnumui.

Plokštės kiekvienoje eilėje turi būti perslenkamos bent per dvi atramas, o jų galai baigtis ties atramomis. Prieš dengiant viršutinę stogo dangą, reikia išdžiovinti sušlapusias plokštes, ištisinio pakloto įrengimas atliekamas 1,5 dienos.

Koks yra teisingas tvirtinimas stogo įrengimui

Teisingas čerpių tvirtinimas yra svarbus gero stogo įrengimui. Kalame vinis tiesiai taip, kad galvutės būtų pilnai įkaltos, bet nepažeistų čerpės paviršiaus .

Vinis visada kalame 2,5 cm aukščiau iškarpos ir 2,5 cm nuo kiekvieno krašto. Vėjuotose vietovėse mažiausiai penkių viršutinių juostų čerpės turi būti priklijuotos. Klijai turi būti naudojami ne didesniais kaip 25 mm skersmens taškais ir klijuojama labai greitai.

Čerpės kalamos 25- 30 mm ilgio vinimis su plačia galvute.

Šlaito susilietimo su siena vietose prikalamas trikampis lašelis. Ant jo užleidžiamos čerpės. Virš jų užleidžiamą sandūros juosta, patepta bitumine mastika. Sandūros juosta ant sienos užleidžiamą ne mažiau kaip 300 mm. Šis užleidimas gali būti ir didesnis. Viršutinė juostos dalis tvirtinama metaliniu spaudikliu, kuris prie sienos tvirtinamas mechaniškai, kraštą hermetizuojant bitumine mastika.

Stogo nuolydis iki 45° -4 vinys vienai čerpei 

• 1. čerpių sujungimo išpjova
• 2. kraigo-karnizo čerpė 

Bituminės ir bituminės lanksčiusios čerpės klojamos nuo šlaito apačios j viršų. Pirmoji čerpių eilė klojama taip, kad čerpių lapelių galai nuo kraigo-karnizo čerpių pradžios būtų atitraukti 20-30 mm. Antros eilės kraštinė čerpė nupjaunama tiek, kad būtų išgautas projektinis persislinkimas ir formuojamas piešinys, taip pat būtų uždengtos aukščiau pritvirtintos eilės tvirtinimo vietos (vinių galvutės). Čerpė nupjaunama sulig galinio karnizo kraštu ir jos apatinis paviršius patepamas bitumine mastika (10 cm).
Prieš tvirtinant bitumines ir bitumines lanksčiąsias čerpes būtina atplėšti jų apatinį lipnų paviršių dengiančią silikonizuotą plėvelę ir kiekvieną čerpę prie pagrindo prikalti vinimis.
Vėliau, veikiant saulės šilumai, bituminės ir bituminės lanksčiusios čerpės sulimpa tarpusavyje ir prikimba prie stogo pagrindo

Antenų, įvairių komunikacijų išvedimo vietose stogo šlaituose montuojami specialūs pralaidos elementai, kurie uždengiami čerpėmis - jos apipjaustomos ir sutepamos bitumine mastika.

Kraigas montuojamas kraigo-karnizo čerpėmis (0,25 x 1,00 m). Kraigo-karnizo čerpės perforacijos vietose dalinamos į 3 dalis ir klojamos su 5 cm užlaida. Skirtingai nei karnizo atveju kraigo čerpės klojamos trumpuoju šonu šlaito kryptimi.

Kad išvengti spalvų neatitikimo,  tuo pat metu čerpes kloti iš 4-5 paketų.

•   1.  metalinė tvirtinimo detalė 
•   2. sandūros juosta 
•   3. trikampis tašelis
•   4. bituminės ar bituminės lanksčiusios čerpės

        Kad pastato sienų apkrova būtų vienoda, čerpės tuo pat metu klojamos ant abiejų stogo šlaitų. Bituminės čerpės klojamos 2 dienas.

Sumontavus stogo dangą įrengiama termoizoliacija.  Iki montavimo  pakuotė turi būti uždaryta, o plokščių briaunos būtų apsaugotos nuo įplėšimų.

Izoliaciją reikia montuoti tokiu būdu, kad ji standžiai prisiglaustų prie aplinkinių konstrukcijų paviršių ir viena prie kitos. Teisingas yra toks izoliacijos storis, kai izoliuojama ertmė pilnai užpildoma. Labia svarbu, kad teisingai būtų parenkamas šilumos izoliacijos plotis, kuris turi būti 10-20mm didesnis už atstumą tarp gegnių. Per siaura  izoliacinė medžiaga palieka plyšius izoliacijos sluoksnyje, o kai termoizoliacija perspaudžiama, pablogėja jos izoliacinės savybėsIzoliacines medžiagas reikia saugoti nuo lietaus, vėjo, sniego ir smūgių poveikių. Jeigu izoliacijos sandėliuojamos atviroje vietoje, tai jas reikia pakelti nuo grunto, sukraunant ant padėklo. Įrengus termoizoliaciją, tvirtinama garo izoliacijair įrengiami tašai. Atlikus šiuos darbus du darbininkai vyksta į kitą objektą, du įrenginėja latakus.  Ant garo izoliacijos įrengiama apdaila iš gipskartonio, kuri trunka 2 dienas ir atlieka šiuos darbus kita apdailininkų brigade. Keturiu darbininkų brigade termoizoliacija montuoja 6 darbo dienas.
Šaltinis: TAIKOMASIS TYRIMAS STOGŲ DENGIMO SRITYJE

Aukščių sistemos geodezijoje

Nustatant taškų aukščius geodezijoje arba juos lyginant tarpusavyje, rei­kia turėti pradinį (nulinj) atskaičiavimo paviršių. Toks paviršius gali būti bet koks sąlyginai paimtas paviršius (ežero, jūros, gy­venvietės ir pan.). Tačiau toks mažas paviršius nepatogus nusta­tant didelitl žemės plotų taškų aukščius, tuo labiau visos Zemės. Todėl absoliutiniu nuliniu paviršiumi laikomas pasaulio vandenyno (visų jūrų ir vandenynų) paviršius, kuris vadinamas tiesiog lygio paviršiumi. Kadangi šis paviršius panašiausias j geoido paviršių, tai geriausiai tinka geodeziniams darbams. Tačiau jūrų ir vanenynų paviršius nėra absoliučiai pastovus. Vandens lygis kinta metų ir amžitį bėgyje priklausomai nuo Saulės aktyvumo ir tem­peratūrinio režimo Zemėje.

Vandens lygiui matuoti jūrų pakraščiuose jrengiamos specia­lios stotys. Remiantis stočių daugelio metų stebėjimais, apskai­čiuojamas vidutinis vandens lygis. Kai negalima gauti duomentį iš visų stočių arba stočių esti nedaug, pasitenkinama kurios nors vienos stoties duomenimis.

Tarybtį Sąjungoje pagrindinė vandens lygio matavimo stotis yra Kronštate. Joje apskaičiuotas vidutinis Baltijos jūros lygis laikomas lygio paviršiumi. Taškų aukščiai, rasti, skaičiuojant nuo šio paviršiaus, laikomi B a 1 tij os a ukščių sistemos aukščiais. Baltijos aukščių sistema laikoma valstybine sistema tiek Tarybų Sąjungoje, tiek ir daugelyje Europos kraštų.

Taško aukštis nuo lygio paviršiaus vertikalės kryptimi vadi­namas absoliut iniu aukšči u, o nuo bet kokio kito, są­lyginai paimto paviršiaus — s ą 1 y g i n i u a u k š č i u. Atliekant labai tikslius darbus, gautas aukščių reikšmes jvedamos pataisos dėl nevienodos gravitacinio lauko įtampos. Atsižvelgiant į tai, kokia pasirenkama sunkio jėgos reikšmė,— išmatuota, normalinė ar vidutinė,— aukščiai dar gali būti vadinami o r t o m e t r i­niais,normaliniais arba dinaminiais.

Bendros žinios apie Gauso—Kriugerio koordinačių sistemą.  Stačiakampės Dekarto koordinatės geodezijoje.

Cilindrinė projekcija

Atvaizduoti Zemės paviršių popieriuje nėra paprasta, nes, per­einant nuo sferos j plokštumą, visada gaunamos deformacijos. Jei nedidell žemės ruožell projektuosime j apie ją esančio cilindro sieneles (2.3 pav.), paskui jas ištiesime į plokštumą, gau­sime mažas deformacijas. Sitaip galima gauti viso Zemės pavir­šiaus ruoželius (2.4 pav.). Nesunku suprasti, kad kuo siauresnis ruoželis, tuo mažesnės deformacijos. Ši F. Gauso pasiūlyta sistema patogi tuo, kad taško padėtį galima apibūdinti tiek ilguma ir platuma, tiek ir stačiakampėmis koordinatėmis x, y. Mat kiek­viename ruoželyje, kurj vadinsime zona, bus ašinis meri­dianas, atsivaizdavęs tiese, ir tiese išsireiškusi ekvatoriaus

li-

nija. Sios tiesės tarpusavyje yra statmenos. Jos gali būti nau­dojamos kaip stačiakampių koordinačių ašys. Taigi taško A padėtį galima išreikšti stačiakampėmis koordinatėmis x ir y, taip pat apibrėžti meridianu ir paralele, einančiais per tašką A (geode­zinėmis koordinatėmis).

Pagal tarptautinį susitarimą priimta naudoti 3 arba 6° zonas. Pirmoji 3° zona, kaip turinti mažiausias deformacijas, naudojama stambių mastelių nuotraukoms (1 : 500-1 : 5000), 6° zona — vi­dutinių mastelių nuotraukoms (1 : 10 000-1 : 100 000). Smulkes­nių mastelių nuotraukoms taikomos kitos kartografinės projek­cijos.

Gauso—Kriugerio koordinačių sistemoje x reikšmė šiaurės pus­rutulyje visada bus teigiama, piettį pusrutulyje — neigiama; y reikš­mė kiekvienoje zonoje gali būti su^-pliuso arba minuso ženklu. No­rint žinoti, kurioje zonoje yra taškas stačiakampių koordinačių sistemoje, prieš y reikšmę rašomas zonos numeris, gautas, nume­ruojant zonas iš vakarų j rytus, pradedant nuliniu Grinvičio me­ridianu. Siekiant išvengti neigiamos reikšmės, prie kiekvienos ko­ordinatės pridedama po 500 km. Tokiu būdu trečiojoje zonoje esanti y reikšmė 43,418 km rašoma 3543,418 km, o reikšmė —38,730 km — atitinkamai 3461,270 km.

Sudarant planus ir žemėlapius, zonų pakraščiuose daromi per­dengimai pereiti iš zonos zoną. Be to, siekiant išvengti painia­vos parenkant planšetą teritorij ai, žemėlapiai iš anksto esti su­skaidyti planšetais arba lapais tarptautiniu mastu.

Matavimo rezultatus geodezijoje dažnai tenka pakeisti būdin­gų taškų koordinatėmis, arba, kitaip sakant, reikia spręsti tiesio­ginį geodezijos uždavinj, kai ilgiai ir kampai pakeičiami linijų galų koordinatėmis.

Informacija imta iš geodeziniai matavimai vilniuje. Taip remtasi šiuo straipsniu: GEODEZINIŲ TARNYBĄ ORGANIZACINĖS FORMOS

Drezdeno transporto (automobilių) muziejus įsikūręs Johanneume

Drezdenas — dailės, muzikinio ir teatrinio gyvenimo centras — garsus ir transporto muziejumi, kurio ekspozicija supažindina lankytojus su visų rūšių transporto istorija. Iš socialistinių šalių antrą tokį muziejų turi Budapeštas.

Drezdeno transporto muziejus įsikūręs Johanneume — sename renesanso stiliaus pastate, kuriame 1586 m. buvo kunigaikščio arklidės. Augusto Didžiojo Iaikais čia veikė Paveikslų galerija, o nuo 1887-ųjų prisiglaudė istorijos muziejus. Paskutinis karas neaplenkė šio įspūdingo pastato, bet atstačius jis vėl atgavo savo grakščius kontūrus ir išvaizdą.

Šiandieninio Drezdeno transporto muziejaus pirmtakas Saksonijos geležinkelio muziejus, įkurtas taip pat Drezdene 1877 m. Kai 1952 m. duris atvėrė Drezdeno aukštoji transporto mokykla, buvo nutarta įkurti visų transporto rūšin muziejų, bet tam reikėjo tinkamų patalpų. Todėl 1955 m. miesto taryba aukštajai transporto mokyklai perdavė istorinį „Johanneumą". 1956-aisiais, miesto 750 metų jubiliejaus proga, buvo atidaryta pirmoji pastovi muziejaus ekspozicija. Kasmet jos plotas plečiasi: užbaigus statybą ji užims 5000 kv. metrų. Dabar Drezdeno transporto muziejus turi 5 skyrius: geležinkelio, automobilių, laivybos, miestų transporto, ir aviacijos.

Šis muziejus yra vienas didžiausių specialiu technikos muziejų ne tik Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, bet ir Europoje. Jo fonduose sukauptos kolekcijos ir pastovi ekspozicija teikia daug informacijos apie šiuolaikinį transportą ir jo istoriją. Daugybė eksponatų — originalų, modelių, dalin, nuotraukų ir stendų — parodo įvairių transporto rūšių kitimo ir tobulėjimo kelią. Paaiškinimai akivaizdžiai liudija, kad daugelį specialių techninių pakeitimų transporto priemonėse lėmė bendrosios ekonominės raidos tendencijos. Taigi lankytojas netrunka įsitikinti, kad transportas — be galo svarbi liaudies ūkio šaka.

Pirmieji Drezdeno muziejaus veiklos metai buvo skirti eksponatų ieškojimui ir kaupimui. Iš 1887 m. įkurto ir iki 1945 m. Drezdeno Noištato stoties patalpose veikusio Saksonijos geležinkelio muziejaus buvo galima perimti nedaug eksponatų, nes per Antrąjį pasaulinį karą labai daug jų dingo. Nuo pat muziejaus atidarymo jo skyriai nuolat plečiami. Susipažinti su istoriniais ir aktualiais transporto klausimais galima viešojoje bibliotekoje ir skaitykloje, o archyve apžiūrėti naudotus bilietus, traukinių judėjimo tvarkaraščius, brėžinius ir pan.

Pastovi automobilių skyriaus ekspozicija užima dvi sales. Skyriaus centre įrengtas kiemas, kuriame Eksponuojama 17 pirmųjų automobilių originalų. trys dideli ekspozicijos stendai parodo visą ilgą ir sudėtingą techninės minties evoliuciją nuo pirmojo „Oto variklio" („Otto—Motor") iki šiuolaikinio techniškai tobulo automobilio. Pirmųjų Vokietijos automobilių kūrėjų — N. A. Oto, K. Benco, G. Daimlerio, V. Maibacho, R. Dizelio portretai puošia vienos skyriaus salės sieną. Vertingiausi automobilių skyriaus eksponatai — Oto dujinis 2--3 AG variklis, Daimlerio ir Maibacho sukurtas mažas pajėgus benzino variklis, triratis K. Benco automobilis su benzininiu varikliu, pagamintas 1885 m. Iš kitų automobilių skyriuje eksponuojamų karietos tipo mašinų galima paminėti „Benz-Viktorie-Kutsche", su kurta 1894 m. buvo surengta pirmoji ilga kelionė automobiliu iš Libereco į Reimsą.

Eksponuojamos čia ir vėlesnės — patikimesnės ir tvirtesnės mašinos, tarkim, „Tourenwagen Benz-Phaeton" (1911 m.) originalas su naujausiom padangom. Tais laikais padangos buvo ypač svarbus kriterijus, važinėjant keliais. Aišku reik nepamiršti, kad ir dabar svarbus dalykas – turėti patikimas, naujas padangas. Kad automobilis gerai stovėtu kelyje, kad auto įvažiuotų į posuky stabiliai, tam reik turėti naujas, geras padangas. Beveik tuo pačiu metu buvo pagaminti limuzinai. Drezdeno muziejus turi daug jų pavyzdžių. Muziejuje taip pat yra du labai įdomūs praėjusio šimtmečio pabaigos sunkvežimių originalai. Tai išlikę vieni pirmųjų pasaulio sunkvežiminų, galėję važiuoti 10 km per val. greičiu.
šaltinis apie padangas ir jų asortimentą galite rasti: padangos internetu taip pat remtasi šiuo straipsniu: Padangos pigiau: kur pirkti?