2017 m. kovo 10 d., penktadienis

Gipso kartono plokščių paruošimas dažymui

Gipso kartono plokštėms pagaminti naudojami gipso milteliai, vanduo, priedai ir kartonas. Plokštės tvirtesnės, jei į gipsą desama stiklo pluošto. Plokštės nedegios, lengvai naudojamos ir pakeičiamos.
            Gipso kartono plokštės naudojamos tiek gyvenamųjų namų, tiek civilinių ir pramoninių objektų statyboje. Jų konstrukcijos lengvos, o tinkamai užtaisius siūles, gaunamas lygus ir tvirtas apdailai paruoštas paviršius, kurį galima dažyti ir klijuoti visų rūšių apmušalais.
            Pritvirtinus gipso plokštes prie sienų ir lubų , atsiranda būtinumas palėpti ir išlyginti visas sandūras, tvirtinimo galvutes ir likviduoti ant plokščių  briaunų galinčius atsirasti įskikimus, įtrūkimus ir kt.
            Yra daugybė medžiagų, skirtų siūlėms užtaisyti ir užglaistyti. Didžiausią grupę sudaro universalios daugiafunkcinės medžiagos - jų bendra savybė yra  jose esantis gipsas. Gipsas yra beriamas į vandenį, o ne atvirkščiai. Išmaišyti masę geriausia yra mažų apsisukimų elektrinio gręžtuvo (iki 750 aps./ min.) pagalba su įtaisyta mikserio užmova. Visus paruoštus preparatus prieš naudojimą būtina mechaniškai išmaišyti.
            Siekiant pagerinti siūlių atsparumo trūkimui savybę, reikia sustiprinti jas pluoštinės medžiagos juosta. Patogiausia ir pigiausia yra perforuota popierinė juosta. Dažnai naudojamos ir stiklo pluošto juostos, tiek lygios, tiek ir tinklinės. Tinklinė juosta yra savaime prisisklijuojanti, kas sustiprina jos panaudojimą, nors ji ir yra brangiausia.
            Šio pobūdžio darbus pradedame nuo įtrūkimų ir nuoskilų ant plokščių briaunų likvidavimo, toliau užpildome mase visas didesnes nei 3 mm siūles. Tuo tikslu geriausia naudoti vokišką “KNAUF TOTBAND FUGENFULLER” universalų glaistymo gipsą. Darbų tvarka priklauso nuo naudojamos juotos rūšies. Jeigu naudojame popierinę juostą, tai glaistymą pradedame nuo vertikalių siūlių užtaisymo. Tai galima padaryti 150 mm pločio glaistiklio arba 380 mm pločio mentelės pagalba. Tuoj po to, kai buvo uždėtas glaistas, reikia įspausti į jį popierinę juostą arba stiklo pluošto juostą. Plokščių sandūros linija turi būti juostos viduryje. Tuo metu išspausta glaisto masė turi būti paskirstyta siūlės paviršiuje, uždengiant juostą. Toliau reikia galutinai išlyginti siūlę, atkreipiant dėmesį į tai, kad sandūra sudarytų su gretimomis plokštėmis bendrą paviršių. Tai padaryti rekomenduojama plataus glaistiklio arba mentės pagalba, perbraukiant jais per gretimų plokščių kartono paviršių. Pakartotinai išlyginti reikia visiškai išdžiūvus pirmam masės sluoksniui. Antram glaistymui galita naudoti praktiškai visų rūšių mases, tuo Tartu pirmam glaistymui nepatariam naudoti silpnų preparatų. Jeigu siūlėms sustiprinti naudojame lipnią tinklinę juostą, tai ji turi būti tvirtinama tiesiogiai ant sandūros, ir tik po to pradedama glaistyti.
             Glaistant pirmą kartą, masę reikia stipriai spausti prie tinklo, taip, kad ji įsiskverbtų į tinklo akutes. Išdžiūvus pirmam glaisto sluoksniui, galutinai išlyginame siūles. Tuo tikslu imame lengvą paruoštą masę, jos konsistencija gali būti labiau skysta. Naudojamų mentelių ir glaistyklių kraštai turi būti idealiai lygūs ir tiesūs. Taisyklingai užtasytos siūlės plotis yra 15-20 cm, o paviršius idealiai lygus, kartais blizgantis.

            Vidinius gipskartonio sienų kampus užglaistome, sutvirtindami juos tinkline juosta. Juostą uždedame ant glaistymui skirto gipso, uždedamo specialaus glaistiklio pagalba. Tinklinė juosta turi fabrikiniu būdu atliktą sulenkimo liniją, kas žymiai palengvina montavimą. Glaistoma du kartus, o išdžiūvus atsargiai šlifuojame. Ant išorinio kampo tvirtinamas aliuminis kampas.
Visi paviršiai turi būti vientisi, švarūs, sausi ir lygūs. Tinkuotų paviršių drėgnumas < 8 % betoninių ir gelžbetoninių < 4-6 % , medinių < 12 %. Dažomos patalpos temperatūra > 80 C, santykinis oro drėgnumas < 70 %. Išoriniai paviršiai nedažomi esant aukštesnei negu 270 C temperatūrai, esant tiesioginiams saulės spinduliams, taip pat lyjant arba esant šlapiam fasadui po lietaus, kai pučia vėjas kurio greitis daugiau kaip 10 m/s, o taip pat apledėję ar apšalę paviršiai žiemos metu.  
Paviršių paruošimo nuoseklumas ir technologinės operacijos pateikiamos lentelėse. 

2017 m. vasario 19 d., sekmadienis

Vandens tekėjimas ir valymo įrenginiai

Natūralios vagos paprastai yra vingiuotos. Tiesūs upiy barai retai esti ilgi. Vagos vingiuotumą, jos išilginio ir sker­sinio profilio pavidalą nulemia daugelis veiksniy: vandens greičiai, priklausantieji nuo vietos nuolydžio bei potvynių dy­džio, skersinė vandens cirkuliacija, gruntas, jo susiklostymas ir kiti.
Tiesiuose baruose ir vienoduose gruntuose upės vaga turi daugiau ar mažiau simetrinj skersinj profilj, artimą para­bolei su viršūne vagos simetrijos ašyje. Rišliuose gruntuose (molyje, durpėse) vagos šlaitai gali būti beveik statūs, ir tada skerspiūvis būna artimas elipsei.
Nepatvariuose gruntuose tiesi (natūrali ar dirbtinė) vaga ilgainiui tampa vingiuota. Tiesios ir taisyklingos vagos dina­minė ašis (linija, jungianti didžiausio vandens greičio taškus skersiniuose vagos profiliuose) sutampa su geometrine ašimi. Dėl kurios nors priežasties, pavyzdžiui, kranto nušliaužimo, šoninio vandens srauto jtekėjimo, dinaminė ašis gali nukrypti j krantą, o iš čia jstrižai vagos pasukti prie kito kranto (23 pav.) ir t. t. Ten, kur dinaminė ašis priartėja prie kranto, vyksta plovirnas, priešingame krante ties ta pačia vieta nugula sąnašos. Vaga iš tiesios pasidaro vingiuota.

Vingiuotoje vagoje gilios vietos (atavarai, sietuvos) kaita­liojasi su sekliomis vietomis (rėvomis). Atavaruose susidaro nesimetrinis skersinis vagos profilis (24 pav. II ir IV profiliai).
Tarpuose tarp vieno lanksmo ir kito (rėvose) vagos profilis būna simetrinis (24 pav. I, III ir V profiliai), su didesniais vandens greičiais žemesniųjų horizontų metu, negu atavaruose. Tokiu metu rėvose vanduo plauna vagos dugną ir neša daleles gilesnes vietas, kur vandens greitis yra mažesnis. Potvynių metu vagos dugno nuolydis vandens greičiui neturi reikšmės, o lemia susidaręs vienodas vandens paviršiaus nuolydis. Tokio­mis sąlygomis vanduo teka didesniu greičiu gilesnėse vietose

23 pav. Vingių iš tiesios vagos susidarymo schema:
1sąnašos; 2 — plaunami krantai



Augmenija ir valymo įrenginiai
Užaugimas vandenine augmenija, uždumblėjimas; 3) atskirose upės, upelio vietose skersiniy profilių nevienodumas, kas sudaro netolygy vandens tekėjimą ir sumažina vagoje vandens pra­laidumą; 4) dirbtiniai įrenginiai (užtvankos, tiltai ir kt.), su­darantieji vagoje patvanką; 5) upės ar upelio vagos padėtis slėnio atžvilgiu, kai aliuvinio proceso jtakoje vaga su prievagi­niais volais būna aukščiau, palyginus su žemiausiomis slėnio vietomis, iš kurių vanduo savitakiu būdu nebegali būti nuve­damas. Kad uždumblėjimas neįvyktų reikia protingai susiprojektuoti valymo įrenginius. Valymo įrenginys tai valymo sistema kuri valo vandenį, nuotekas, galimai susidarusias upėje ežere ir pan. Daugiau informacijos galima rasti apie nuotekų valymo įrenginius. Šioje nuorodoje rasite apie Traidenio švaistės augusto ko įrenignius. Kainos ir montavimas aprašytas taip pat.
Kai upė, upelis neatitinka sausinimo sistemos keliamų rei­kalavimų ar nėra šali valymo įrenginių, tenka atlikti tvarkymo-reguliavimo darbus. Regu­liuojamai upės vagai suteikiamas tam tikras, skaičiavimais nustatytas, skersinis profilis, vaga ištiesinama, per plačios jos vietos susiaurinamos reguliuojančiais jrenginiais, pašalinamos visos vandeniui patvenkti priežastys, sudaromas tolygus van­dens tekėjimas vagoje.
Kai vandens imtuvu numatomas panaudoti ežeras ar kitoks vandens baseinas, kartais reikia pažeminti jų vandens hori­zontą.

2017 m. vasario 5 d., sekmadienis

KAIP APSKAICIUOTI MEDZIAGAS

Kaip jau buvo minėta, tinko skiediniams sudėtinės medžia­gos — kalkės, gipsas, cementas, molis, smėlis ir kt. — nurodo­mos tūrio santykiais, dažniausiai kubiniais metrais (m3). Ta­čiau beveik visos statybinės medžiagos tiek sausos, tiek šlapios ir kietos parduodamos dažniausiai pagal svorį — kilogramais, centneriais, tonomis. Ruošiant skiedinius individualiam butui, kambariui ar šiaip patalpai tinkuoti bei tinkui pataisyti, skiedi­nio paprastai reikia nedidelio kiekio. Tokiais atvejais visiškai pakanka skiedinius ir jiems medžiagas matuoti kibirais, dėžė­mis ar kitokiais indais.
Žemiau dedamoje lentelėje nurodomas svarbesniųjų staty­binių medžiagų 1 m3 ir 1 kibiro svoris kilogramais
Degtų gabalinių kalkių toną išgesinus, vidutiniškai galima gauti 2-3 m3 arba 200-300 kibirų gesintų kalkių tešlos (pa­dauginę iš jų svorio vidurkio 2X 1375 — 3X 1375, gausime apie 2750-4125 kg).

2 lentelėje nurodoma, kiek reikia apytikriai sudėtinių medžia­gų 10 kibirų (0,1 m3) gatavo skiedinio*.
2 rentelė
Sudėtinės medžiagos
Skiedinys
Kalkes
kg
Cementas
kg
Gipsas
kg
Smells
kib.
Vanduc
/
1.                    Kalkių





I : 2
35,8
8,5
18
1 : 3
21,4
10
21
2.                   Cemento





1 : 3
45
10
19
1 : 4
35
10
17
3.                      Kalkių-cemento





1 : I : 6
12,8
22,6
·     
10
59
1 : I : 9
7,7
14,8

10
46
1 : 0,3 : 4
4,8
33
10
20
4.                     Kalkių-gipso





1 : 1 : 2
35,8
35,9
8
18
1 : 0,5 : 3
21,4
11
9
21

Pastaba: Šiems skiediniams ruošti medžiagų kiekia nustatvti, var­tojant 200 markės cementą ir vidutinio riebumo negesintas gabalines kalkes. Vartojant kitų markių cementą ar riebesnes kalkes, medžiagy kiekiai atitin - kamai keisis.

Text Box: Gipsas statybinis (alebast-
ras) palaidas  
Kalkės degtos gabalinės  
Kalk
ės gesintos, kalkit
į tešla 
Kalkių (negesintų) milteliai
Kalkių (gesintų) milteliai  
Cementas (palaidas)  
Molis, raudonas, iškastas,
susigulėjęs   
Lauko smėlis arba žvyras,
iškastas  
šlakas
Skiedinys su smėliu  
Skiedinys su šlaku („šiltas") 
Vanduo  
Text Box:  m3 I 1100-1250 100Text Box: 11 900-1100
1300-1450
800-1000
400-600
1.1 1200-1400
Text Box: 1500-1600
1500-1600 
700-900 
2000-2200 
1600-1800 
1000
Text Box: 11-12,5 9-11 13--14,5 8-10 4-6 12-14
15-16
15-16 7-9 20-22 16-18
10
Kiek skiedinio reikia užtinkuoti, sakysim, 10 m2 plotą 2-jų cm storio sluoksniu, galima apskaičiuoti taip: tinko tūris 10X0,02=0,2 m3; kadangi tinko sluoksnis bedžiūdamas apie 10%' susiglaudina, tai skiedinio reikia truputį daugiau, būtent 0,2 : 0,90=0,22 m3.
3 lentelėje nurodoma, kiek sunaudojama svarbesnių skie­dinių 10 m2 sienos plotą tinkuojant 1,5, 2 ir 2,5 cm storio sluoksniu.
Turint galvoje, kad 40 m2 gyvenamojo ploto 2-3 kambarių bute yra vidutiniškai apie 250 m2, o 30 m2 gyv. pl. kambaryje,
·    Lentelė sudaryta pagal I. Jeremčuko knygelę „Soviety individualno­tnu /astroiščiku", Barnaulas, 1958 m.